piščikas

×pìščikas (brus. пiщык, rus. пищик ) sm. (1) 1. Jsv, Skr, Snt kaištis ant ašies galo, rato užkaištis: Kad tekinis nesmuktų, užkišk su pìščiku J. 2. Pns menk. pienburnis: Tokių pìščikų nėr ko žiūrėti Pnd.